suplakti

suplakti
suplàkti, sùplaka, sùplakė 1. tr. K primušti, prilupti: Tie žmonės jį plakt ir plakt, jau taip jį suplakė, kad jis vos gyvas SI163. Tu suplakei vaiką su vytimi J. Penkis jaučius pralakė, mane patį suplakė JD49.užduoti, sukirsti: Suplak arklius, kad greičiau bėgtų Nm. ^ Žiūri kap į šunį sùplaktą (su panieka) Alk. | refl. tr.: Šimas susiplakė arklius, manė nematant pralėkti Ašb.plakimui suvartoti: Du votegu suplakiau, kol arklį nuvaldžiau Šts. 2. tr. sudaužyti, sutrankyti: Ėdyklę suplaksu už tokias kalbas Šts. Sùplakė mun tą galvą Gršl. Sùplakiau kningas, ant akmenį padėjęs[is], – taip mokyties nenorėjau Šts. Suplàks (nubrūžins) pakojas kruvinai tie pakuliniai Rdn. | Tai suplakė mane lietus: nei rumbukės sausos neliko (kiaurai permerkė) Sn.daužant priploti, prilenkti: Vakar labai lijo, net gėles sùplakė į žemę Rdm. Ledai suplakė derlių .daužant sunaikinti: Bitės išlenda iš avilio, lietus sùplaka Ds. 3. tr. kalant suploti: Nuo priemaišų apvalyti geležies gabalai būdavo suvirinami ir kūju suplakami į juostas . Reiks tą pačią [laikrodžio] spyruoklę suplàkti, naujos nėra Upt. | Po valandelės pradėjo versti klojimo antrą pusę ir atrado prievaizdą, suplaktą į blyną LTR(Klt). 4. tr. sumušti į plutą, suplūkti: Kai lietus palyja, žemę sùplaka Rdš. Sùplakė lietus [daržą], vė[l] purtinu Dglš. Kai pasėjau, kad davė lytaus, ir suplakė žemę Gs. Išėjus į laukus, priešaky toli buvo matyti baltas, suplaktas takas, vingiais rietęsis kalvon P.Cvir. Paskui kaupo žemė kastuvu gerai suplakama, kad lietaus vanduo greičiau nutekėtų ir į vidų neįsisunktų J.Krišč. Žemė pasidarė kieta ir skambėjo kaip gerai suplakta asla . 5. intr. sumosuoti: Vėlyvas paukštis suplakė sparnais . Suūžė smarkus vėjas, suplakė medžių šakos . Atsargiai maigau tinklą ir kiekvieną kartą krūpteliu, kai suspurda užčiuopta lydeka ar suplaka uodega žiobrys . 6. intr. sutuksėti, sutvinksėti, supulsuoti: Vaikystės prisiminimai priversdavo gyviau suplakti širdį J.Avyž. Jurgio širdis smarkiau suplakė J.Marcin. 7. tr. suvarginti, privaryti: Nuvedė turgun, sùplakė karvę i nepardavė Dglš. Žirgą suplaksi, paltą sutepsi, mergelės nepaimsi TDrIV21. | refl.: Susiplãkęs būsi, par naktį linus mynęs Ggr. Par ilgą kelią ir galva susìplaka (įskausta, pavargsta) Ps. 8. tr. smarkiai sumaišyti, susukti: Sùplaka tešlą ir palietinius blynus iš žirnainių kepa J. Majonezas suplakamas su pomidorų tyre ir garstyčiomis . Salyklą suplakti CII52. Smetonas man bus lengviau suplàktie, nekap tau surinktie Aps.suteliūskuoti, sujudinti: Retkarčiais valtis suplaka ramų upės paviršių . Suplaka (sukrato) vidurius, po brukį bevažiuojant greitai Plng. Raganos suplaka kiaušinius, ir iš jų viščiukai nebeišsirita (ps.) Kp. | Nesuplak vidurius tam laikrodžiuo Šts. | refl.: Susiplakęs pilvas ėmė skaudėti Šts. | Susplàks (susidaužys) obuoliai [vežant] Strn.plakant pagaminti, sumušti: ^ Iš vandens sviesto nesuplaksi Švnč. | refl.: Greit susìplakė sviestas Lkm. 9. intr. Klov draugauti, suteikti (su kuo): Petrona su Naste labai sùplaka Sml. 10. refl. susiburti, susimesti: Draugai susiplakdavo į būrį . Avys susiplakė į kamuolį ir, galvas sukišusios į vidurį, kažko baugiai laukė A.Vencl. Gėrė susiplakę Šts. 11. refl. šnek. susibičiuliauti: Ir kaip čia anuodu susìplakė! Skd.refl. menk. susidėti bendrai gyventi: Susiplakė su svetimu vyru Plng. Susìplaka i gyvena Krtn. 12. tr. sujungti, sumaišyti, subendrinti: Tai buvo tikras jų sūnus, kuriame gamta suplakė tėvo apgaulingą geraširdiškumą ir motinos neapykantą žmonėms J.Avyž. Suplàkim mudu savuosius rūpesčius Up. Dėl tos priežasties kelios galūnės suplakamos į vieną EncVIII1364. | refl.: Susplãkus (sumišusi) mūs kalba Ad.supainioti vieną su kitu, neskirti: Kartais socialistinis lenktyniavimas suplakamas su konkurencija (sov.) . Kalbos mokslo nereikia suplakti su praktine kalba . Aš jus suplakiau su Joniene Kair.
◊ kójas suplàkti tuščiai nueiti, be naudos suvaikščioti: Nuejau, tik kójas sùplakiau ir nieko daugiau negavau Plš.
liežùviais susiplàkti susiplūsti: Mergės susiplakė liežuviais dėl vaikių Šts.
\ plakti; apiplakti; atplakti; dasiplakti; įplakti; išplakti; nuplakti; paplakti; parplakti; perplakti; praplakti; priplakti; razplakti; suplakti; užplakti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • suplakti — suplàkti vksm. Senùkas sùplakė vadẽlėmis árklius, arkliáms ir išdardėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suplaktinis — suplaktìnis, ė smob. (2) menk. kas gyvena susiplakęs, susidėjęs, be santuokos: Ne žmona, tik suplaktìnė Sem …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suplaktiniai — suplaktìniai sm. pl. (2) Sem menk. be santuokos, susidėję gyvenantys vyras ir moteris …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suplaktinė — suplaktìnė sf. (2); rš kelių suplaktų vaistų mišinys …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suplakimas — suplakìmas sm. (2) 1. → suplakti 1: Kruvinas suplakimas brš. 2. → suplakti 4: Juo lietus smarkesnis, tuo žemės suplakimas didesnis rš. 3. → suplakti 6: Buvo suvaidinta įdomi drama, verta stipraus širdies suplakimo rš. 4. → suplakti 12: Dėl… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sukirsti — 1 sukir̃sti, sùkerta, sukir̃to 1. tr. kertant susmulkinti, suskaldyti, sukapoti (malkas): Judu pjaustykita malkas, o aš sukir̃siu Jrb. Jam mokiniai malkas sukir̃s Prn. Sukirsk sausesnės malkos – neturiu kuom prakurdyt Rod. | refl. tr.: Jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suplakinti — suplãkinti 1. žr. suplakti 1: Magas suplakinęs visą savo kūną botagais S.Dauk. 2. žr. suplakti 4. | refl.: Susiplakina linai, su volu volyti, būs kieti rauti ir rankas plėš Šts. plakinti; įplakinti; nuplakinti; suplakinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • emulsija — emùlsija dkt. Emùlsiją prieš vartójant rei̇̃kia suplàkti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apiplakti — apiplàkti, apìplaka, apìplakė tr. 1. Š apipliekti, apmušti. | refl.: Apsiplakti su rykšte P. 2. kiek suslėgti, apiplūkti: Kai lengvas lietus apiplàks žemę, geriau ir vasarojus augs Alv. 3. prigainioti, privarginti: Gerai arklį apiplaks, kol… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atplakti — atplàkti, àtplaka, àtplakė tr. 1. prilupti: Dirželiu atàplakiau i paleidžiau Ad. Palauk, aš dar atplàksiu tau kailį, kad neklausai! Mrj. Kolei jis buvęs gyvas, tai daugel buvo prisiskolinęs, taigi dabar po numirimui turį jį už tai atplakti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”